Vaikų galvosūkisyra lavinantis žaislas, kuris pastaraisiais metais sulaukė didelio populiarumo. Jį sudaro įvairios detalės, kurias reikia sujungti, kad būtų galima išspręsti paveikslėlį ar raštą. Manoma, kad vaikų galvosūkių žaidimai ne tik teikia linksmybių ir pramogų vaikams, bet ir padeda pagerinti jų problemų sprendimo įgūdžius. Žaisdami šiuos žaidimus vaikai mokosi analizuoti, daryti išvadas, daryti išvadas ir kritiškai mąstyti. Šie įgūdžiai yra būtini sprendžiant problemas ir priimant sprendimus kasdieniame gyvenime.
Ar tikrai vaikų galvosūkių žaidimai gali padėti tobulinti problemų sprendimo įgūdžius?
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie žaidžia galvosūkius, geriau sprendžia problemas nei tie, kurie nežaidžia. Dėlionės žaidimai reikalauja, kad vaikai mąstytų logiškai ir ne pagal vidų, o tai padeda ugdyti lankstų ir kūrybišką požiūrį į problemų sprendimą. Šie žaidimai taip pat padeda pagerinti pažintinius gebėjimus, tokius kaip atmintis, dėmesys ir erdvinis mąstymas. Be to, galvosūkių žaidimai jauname amžiuje gali padėti išsiugdyti įprotį visą gyvenimą ieškoti iššūkių ir ieškoti sprendimų.
Kokie galvosūkių žaidimai yra geriausi vaikams?
Yra daugybė galvosūkių žaidimų įvairaus amžiaus ir įgūdžių vaikams. Kai kurios populiarios parinktys yra dėlionės, blokų galvosūkiai, žodžių galvosūkiai ir loginiai galvosūkiai. Tėvai turėtų pasirinkti galvosūkius, atitinkančius amžių ir pasiūlyti tinkamą iššūkį savo vaikui. Geriausia pradėti nuo paprastų galvosūkių ir palaipsniui didinti sudėtingumo lygį, kai vystosi vaiko problemų sprendimo gebėjimai.
Ar yra kokių nors kitų privalumų žaidžiant galvosūkius vaikams?
Be problemų sprendimo įgūdžių tobulinimo, galvosūkių žaidimai vaikams gali turėti ir kitų privalumų. Šie žaidimai gali padėti pagerinti rankų ir akių koordinaciją bei smulkiąją motoriką. Jie taip pat gali būti įdomus būdas vaikams mokytis įvairių dalykų, pavyzdžiui, geografijos, matematikos ir gamtos mokslų. Be to, dėlionės žaidimai gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, nes jie suteikia pasiekimo ir pasitenkinimo jausmą.
Apibendrinant, akivaizdu, kad vaikų galvosūkių žaidimai gali būti veiksminga priemonė problemų sprendimo įgūdžiams tobulinti. Šie žaidimai yra įdomus ir įtraukiantis būdas vaikams lavinti savo pažintinius gebėjimus ir išmokti naujų dalykų. Tėvai ir pedagogai turėtų skatinti vaikus žaisti galvosūkius ir įtraukti juos į savo kasdienybę.
„Ningbo Sentu Art And Craft Co., Ltd.“ yra pirmaujanti lavinančių žaislų ir žaidimų, įskaitant vaikų galvosūkius, gamintoja. Mūsų produktai sukurti taip, kad padėtų vaikams smagiai ir patraukliai mokytis ir augti. Apsilankykite mūsų svetainėjehttps://www.nbprinting.com/ Norėdami gauti daugiau informacijos. Jei turite klausimų, rašykite mums elwishead03@gmail.com.
Nuorodos:
1. Kirschner, P. A. ir van Merriënboer, J. J. (2013). Ar besimokantieji tikrai žino geriausiai? Miesto legendos švietime. Ugdymo psichologė, 48(3), 169-183.
2. Park, Y. ir Lim, Y. J. (2019). Galvosūkiais pagrįsto mokymosi poveikis erdvinio mąstymo gebėjimui ir darbinės atminties pajėgumui. Tarptautinis aplinkos tyrimų ir visuomenės sveikatos žurnalas, 16(21), 4129.
3. Ratzlaff, C. R. (2015). Galvosūkiais pagrįstas mokymasis STEM disciplinose: sisteminė apžvalga. Žurnalas STEM Education: Innovations and Research, 16(1), 17-25.
4. Shaffer, D. W. (2017). Episteminių žaidimų rėmeliai. Žaidimuose ir kultūroje (p. 3-23). Sage CA: Los Andželas, CA: SAGE leidiniai.
5. White, A. L. ir O'Connor, E. A. (2019). Dėlionės veiklos poveikis vyresnio amžiaus žmonių pažinimo funkcijoms. Journal of Applied Gerontology, 38(2), 165-173.
6. Zhang, Y. (2020). Dėlionės žaidimų, skatinančių vaikų intelekto ugdymą, tyrimai. Švietimo ir mokymo tyrimai, 6(1), 15-17.
7. Zimmerman, B. J. ir Schunk, D. H. (2011). Mokymosi ir veiklos savireguliacijos vadovas. Routledge.
8. Harackiewicz, J. M., Barron, K. E. ir Elliot, A. J. (1998). Permąstyti pasiekimų tikslus: kada jie pritaikomi kolegijos studentams ir kodėl? Ugdymo psichologė, 33(1), 1-21.
9. Barron, B. ir Darling-Hammond, L. (2008). Mokymas prasmingam mokymuisi: tyrimais pagrįsto ir bendradarbiaujančio mokymosi tyrimų apžvalga. Jossey-Basas.
10. Carroll, J. B. (1993). Žmogaus pažinimo gebėjimai: faktorių analizės tyrimų tyrimas. Kembridžo universiteto leidykla.
